Anot Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas svarbiausių signalų, privertusių LB Vyriausybei siūlyti nacionalizuoti banką „Snoras“, buvo įtartinai mažėjančios banko atsargos.

„Antradienio ryte bankas „Snoras“ turėjo atsargų Lietuvos banke už 250 mln. litų, antradienio vakare jų buvo 111 mln. litų, trečiadienį, apie 12 valandą, jau buvo 44 mln. litų. Likvidumo problemos galėjo būti akivaizdžios. Tam ir reikėjo to skubaus sprendimo“, – Seime kalbėjo V. Vasiliauskas.

Atsižvelgdama į „Snoro“ finansinę būklę ir galimus finansinius nusikaltimus, Vyriausybė trečiadienį neeiliniame posėdyje nutarė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje. Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto jo veikla sustabdyta, paimtos visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijos.

Žengti tokį žingsnį Vyriausybei rekomendavo LB, kuris konstatavo, kad „Snoro“ turtas gali būti mažesnis nei jo įsipareigojimai.

Prokuratūra savo ruožtu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl LB pateiktos informacijos.

Vasiliauskas: „Snoro“ problema – yra vieno banko problema

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime pabrėžė, kad banko „Snoras“ problema tėra vieno banko problema ir kad ji nesusijusi su ekonomine situacija.
 

„Noriu labai aiškiai pasakyti: mes kalbame apie vieną banką – sisteminės bankų krizės nėra. Noriu akcentuoti, kad tikrai problemos nėra“, – pabrėžė V. Vasiliauskas.

„Būtinybę priimti tokį sprendimą nulėmė banko priežiūros ir stebėsenos tikslais sukaupta informacija. Dar liepos mėnesį buvome susitikę su pagrindiniais akcininkais. Kėlėme problemas dėl rizikos, atidėjinių suformavimo, kapitalo stiprinimo. Taip stiprinsime“, – žadėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Aš nuo liepos reguliariai kartodavau, kad vietiniams reikia stiprinti. Deja, šis bankas neišgirdo. Pagrindinė problema susijusi su turto eilutėmis. Tai nėra mūsų išsigalvojimas. Kelis kartus esame perklausę užsienio priežiūros institucijas. Alternatyvos neliko“, – Seime sakė V. Vasiliauskas.

Jis priminė, kad dar šių metų sausio 18 d. „Snoro“ veikla buvo apribota, būtent palūkanų mokėjimas. Bankas buvo įpareigotas pakeisti paskolų portfelio struktūrą, deja, į tuos raginimus buvo reaguojama formaliai.

Pasak V. Vasiliausko, bankas dar kartą buvo paragintas iki rugsėjo 15 d. pervesti į Lietuvos vertybinių popierių depozitoriumą trūkstamus vertybinius popierius, Lietuvos bankas sutiko apmokėti visas išlaidas, tačiau sulaukė tik labai nedidelės jų dalies.

„Įvertinę turimą informaciją, kreipėmės į teisėsaugos institucijas. Banko vadovai pademonstavo neturį paskatų keisti veiklos modelį“, – situaciją, susijusią su banku „Snoras“, aiškino V. Vasiliauskas.

Ribos operacijas

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, indėliai dabar saugesni, nei buvo trečiadienį, turėdamas omenyje, kad valstybė tinkamiausiai pasirūpins klientų pinigais nei banko akcininkai.

„Tam, kad žmonės ir įmonės galėtų disponuoti pinigais, turime priimti sprendimus dėl modelio pakeitimo. Kodėl tik dabar ateiname prašyti keisti modelį? O kas būtų, jei būtume atėję prieš savaitę, dvi ar tris, būtų kilusios spekuliacijos“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Kalbant apie laikiną administratorių. Mane informavo, kad per 24 val. bus atnaujinta veikla. Per tą laiką bus baigtos skaičiuoti lėšos, reikalingos likvidžiai veiklai. Ribotos operacijos bus leidžiamos. Kalbėsime apie 500 Lt per dieną iki pirmadienio“, – dėstė V. Vasiliauskas.

Jis patikino, kad Lietuvos banko valdyba rinksis tada, kada reikės, ir priims reikiamus sprendimus.