Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimas apie galimybę sudaryti mažumos vyriausybę erzina tiek koalicijos partnerius, tiek vadinamąjį premjero Andriaus Kubiliaus sparną konservatorių partijoje. Vis tik vyrauja nuostata, kad koalicijos partneriams konservatoriams ir liberalams galiausiai pavyks rasti kompromisą.

Premjeras tarp dviejų ugnių

„Prognozė lieka ta pati – ši koalicija tikrai yra pasmerkta dirbti iki pabaigos, nes nėra daug norinčiųjų ateiti į valdžią tais metais prieš rinkimus“, – Alfa.lt tvirtino Liberalų ir centro sąjungos (LiSC) vicepirmininkas parlamentaras Arūnas Valinskas. Pasak jo, po antradienį vykusio pasitarimo pas Seimo pirmininkę I. Degutienę liberalai nusprendė „konservatorių džiazui neteikti ypatingos reikšmės ir nepasiduoti sklindantiems populistiniams pareiškimams“.

„Kuo toliau, tuo labiau sumaišties kyla dėl pačių konservatorių neapsisprendimo ir tos įtampos, kuri tvyro Tėvynės sąjungos frakcijoje dėl vis didėjančios konfrontacijos tarp A. Kubiliaus ir I. Degutienės sparnų. Susidaro vis stipresnė nuomonė, kad šiuo metu Seimo pirmininkės flangas yra stipresnis, todėl ir priimami ne visai pamatuoti, vyriausybės net neaptarti sprendimai, diktuojami ne skaičiavimų, o emocijų“, – aiškino A. Valinskas, pridūręs, kad liberalai nusprendė tame visame „pasiūlymų šokyje“ kol kas nedalyvauti ir stebėti, kas yra racionalu.

Seimo užkulisiuose puse lūpų kalbama net apie galimas ministrų postų, kuriuos šiuo metu užima liberalų atstovai, pasiskirstymus tarp konservatorių, jei šiems tektų sudaryti mažumos vyriausybę.

„Galėčiau kiek ironiškai pasakyti apie koalicijos partnerius konservatorius. Po vakarykščio pasitarimo buvo sutarta elgtis džentelmeniškai ir nieko nekomentuoti, kol vyksta derybos ir derinamos partnerių pozicijos, o Seimo pirmininkė išjoja ant balto žirgo ir pareiškia, kad galima ir mažumos vyriausybė, – stebėjosi A. Valinskas. – Galėčiau perfrazuoti, kad ta mažumos vyriausybė galima ir be konservatorių! Paprastai tokiais dalykais nesimėtoma. Kai tokie pareiškimai patenka į viešumą, sutarus, kad to nebus daroma, rodo, kad konservatoriai patys nežino, ką pasiūlyti. Ir vienus mokesčius, ir kitus, bet jie neturi nieko bendro su biudžeto formavimu.“

Tiesa, kiek vėliau A. Valinskas pridūrė, kad liberalų mažumos vyriausybė yra ne tiek prognozė, o atsakas į neprognozuojamus kai kurių konservatorių veiksmus.

Pasak A. Valinsko, jam tikrai gaila ministro pirmininko A. Kubiliaus, kuris atsidūrė tarp dviejų ugnių – realybės ir populistinių bendrapartiečių pareiškimų. „Jam bus labai sunku šį procesą suvaldyti, šiuo metu premjeras savo partijos nevaldo“, – dėstė A. Valinskas.

Jo teigimu, svarstant vadinamąjį prabangos
 mokestį jachtoms, paaiškėjo, kad jų Lietuvoje esama 46, o pusė iš jų priklauso juridiniams asmenims, net ir savivaldybėms. „Ar su mokesčiais 25 jachtoms mes užtaisysime skylę pensijoms grąžinti? Tai net ne idėjų, o paprasčiausios informacijos trūkumas, – ironizavo A. Valinskas. – Tokios netvarkos teikiant biudžeto projektą, regis, Lietuvoje dar nebuvo.“

Konservatoriai ne(su)sikalba tarpusavyje

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius kategoriškai atsisakė komentuoti Seimo pirmininkės pasisakymus apie mažumos vyriausybę, nes tai esąs „koaliciją sudarančių partijų lyderių susitarimo reikalas“.

Kartu Seimo konservatorių frakcijoje jau kalbama, kad, nepavykus susitarti su liberalais, dviejų liberalių partijų deleguotų ministrų vietas galėtų užimti kuruojančių vienas ar kitas sritis parlamento komitetų pirmininkai. Liberalai yra delegavę savo atstovus į septynias ministerijas: Kultūros, Aplinkos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ir Sveikatos apsaugos.

„Užkulisiuose yra visokių spėlionių, modeliavimo, kas būtų, jei koalicija sugriūtų, – juokėsi dabartinis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, „modeliuojamas“ į liberalo Gintaro Steponavičiaus vietą. – Išeičių iš susidariusios situacijos paieška kelia nemenkų diskusijų, tačiau iki šiol koalicija sugebėdavo susitarti. Taip bus ir dabar.“

Pasak V. Stundžio, dar per anksti ruoštis galimai mažumos vyriausybei, nes koalicija iki šiol demonstravo racionalumą. „Einant į nuolaidas, kompromisus, konsensusą, susitarti galima, o tai, kas dabar iškyla į paviršių, rodo nepakankamą gebėjimą tartis“, – su viltimi į ateitį žvelgė V. Stundys.

„Mažumos“ patirtį Lietuva jau turėjo

„Mažumos“ vyriausybė yra įmanoma, tokią patirtį jau turėjome, kai vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, o opozicijoje buvę konservatoriai, žaisdami savus politinius žaidimus, jam netrukdė, – optimistiškai į ateitį žvelgė politologas Vytautas Dumbliauskas. – Liberalams pasitraukus iš koalicijos, vargu ar dabartinė opozicija imtųsi vadovauti vyriausybei, nes tam labai nepalankus laikas.

Skeptiškai V. Dumbliauskas vertino ir socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus siūlymus pavasarį rengti išankstinius rinkimus.

Rimantas Varnauska