„Gal ir kvailai nuskambės, bet atėjau iš idėjos, nes manau, kad daug šioje srityje galiu nuveikti. Turiu idėjų, kad tai sistemai, kad Lietuvai būtų geriau. Atėjau tikrai ne dėl pinigų“, – sakė ne vienerius metus Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Mindaugas Sinkevičius, kai praėjusių metų lapkričio pabaigoje tapo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu. 

Šiandien šie žodžiai skamba kiek ironiškai, mat atėjęs vadovauti milijardus litų skirstančiai „Sodrai“ iš kelių medicinos klinikų direktoriaus vadovo posto vyras turėjo gauti ir kurį laiką vidutiniškai gavo 4,5 tūkstančio litų algą neatskaičius mokesčių. Tiesa, labai trumpai – tol, kol socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas savo įsakymu prie algos nepridėjo priemokos – 2250 litų neatskaičius mokesčių.

Kai naujasis „Sodros“ vadovas M. Sinkevičius buvo pristatinėjamas visuomenei, prisipažino – apie „Sodros“ veiklą žinąs tik iš žiniasklaidos ir nesąs įsigilinęs į pasiūlymus, kaip gelbėti skolose paskendusią sistemą. Nepraėjo nė trys mėnesiai, ir SADM vadovas D. Jankauskas pasirašė įsakymą, pagal kurį skyrė M. Sinkevičiui priemoką prie algos.

Oficialus motyvas – skirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomus darbus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo reforma, vidine „Sodros“ pertvarka ir kitais svarbiais strateginiais darbais.

Žinoma, galima galvoti ir kitaip – gal taip buvo sutarta iš anksto, mat M. Sinkevičius „Sodros“ vadovo konkursą laimėjo po to, kai ministerija ilgai nerado žmogaus, kuris norėtų vadovauti skolose skęstančiai institucijai, be to, atėjo iš privataus verslo, kur algos didesnės nei valstybiniame sektoriuje, ir yra ilgametis konservatorius?

Direktoriaus alga – mažesnė nei pavaduotojų

„Sodros“ interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie darbo užmokestį rodo, kad 2010 metais vidutinė direktoriaus alga buvo 4500 litų neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu pavaduotojai per mėnesį vidutiniškai gaudavo 6027 litus neatskaičius mokesčių.

Tai neatrodo teisinga, mat direktoriui tenka kur kas didesnė atsakomybė. Tačiau yra kelios detalės – nuo 2009 metų pabaigos, kai pasitraukė tuometinis „Sodros“ vadovas Mindaugas Mikaila, iki 2010 metų lapkričio institucijai laikinai vadovavo ilgametė jos darbuotoja, direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė. Natūralu, kad pavaduotojų atlyginimai 2010 m. buvo didesni už direktoriaus, kurio – nuolatinio – tuo metu net nebuvo.

Be to, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ne tik pareiginė alga, bet ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kvalifikacinę klasę, kiti priedai bei priemokos. Žinant tai, atrodo natūralu, kad iš verslo atėjusio M. Sinkevičiaus alga pagal valstybės tarnyboje taikomus kriterijus negalėjo būti prilyginta pavaduotojų algai.

Beje, naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, tuo metu, kai „Sodrai“ vadovavo M. Mikaila, jo atlyginimas buvo didesnis už pavaduotojų.

Pasak „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Skinulytės-Niakšu, „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos direktorius buvo priimtas į A lygio 19 kategorijos pareigas. Šiai kategorijai yra nustatytas pareiginės algos koeficientas 10, kuris dauginamas iš bazinio dydžio 450“.

Konkursą laimėjęs ir žiniasklaidai aiškinęs, kad eina dirbti ne dėl pinigų, o dėl idėjos, M. Sinkevičius turėjo žinoti, kiek uždirbs. Natūralu, kad galėjo žinoti, jog neilgai trukus alga padidės.

Medicinos gydytojo kvalifikaciją ir magistro laipsnį viešųjų įstaigų administravimo ir naujosios viešosios vadybos srityje turintis M. Sinkevičius „Sodrai“ vadovauti pradėjo praėjusių metų lapkričio 22 d. Ministro D. Jankausko įsakymu priemoka M. Sinkevičiui buvo skirta šių metų sausio 28 d.


Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės, ankstesnis „Sodros“ direktoriaus atlyginimas buvo pernelyg mažas ir neadekvatus darbo krūviui, „nešamai atsakomybei bei jam, kaip institucijos vadovui, keliamiems tikslams. „Sodros“ direktorius, atskaičius mokesčius, gaudavo 3500 litų, kai tuo tarpu kiti valstybinių įstaigų ir įmonių vadovų atlyginimai yra kelis ar net keliolika kartų didesni“.

Ministerijos atstovė pabrėžė, kad „Sodros“ vadovo atlyginimas 2010 metais buvo mažesnis nei jo pavaduotojų, nors direktoriaus įsipareigojimai ir atsakomybė už sklandų įstaigos darbą yra didesnė (tai, kad nuolatinio direktoriaus „Sodra“ pernai kaip ir neturėjo, jau minėjome anksčiau – aut.). „Manome, kad tokių kurioziškų situacijų neturėtų būti“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą priemokos mokamos esant padidėjusiam darbo krūviui ir atsiradus papildomoms funkcijoms.

„Be to, norėtume priminti, jog ne kartą SADM vadovybė viešoje erdvėje buvo kritikuota už tai, kad tokios strategiškai svarbios institucijos kaip „Sodra“ vadovas gauna tik 3500 litų“, – sakė L. Bušinskaitė. Anot ministerijos atstovės, pagal šiuo metu galiojančią tvarką priemokos yra skiriamos kas ketvirtį.

„Atkreipiame dėmesį, kad 2250 litų priemoka yra neatskaičius mokesčių“, – sakė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.

Padidėjo ir kitų vadovų algos

Lyginant „Sodros“ darbuotojų vidutines algas pernai ir per pirmąjį šių metų ketvirtį, akivaizdu, kad padidėjo ne tik direktoriaus alga. Tiesa, jo vienintelio padidėjo taip ženkliai.

Tarkime, 2010 metais direktoriaus pavaduotojas vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirbdavo 6027 litus, o pirmąjį šių metų ketvirtį – 6226 litus, departamento direktorius pernai vidutiniškai neatskaičius mokesčių gaudavo 4378 litus, pirmąjį šių metų ketvirtį – 4592 litus.

O štai, pavyzdžiui, specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, alga sumažėjo – jeigu pernai vidutiniškai per mėnesį jie gaudavo 1809 litus neatskaičius mokesčių, tai per pirmąjį šių metų ketvirtį – vidutiniškai 1679 litus neatskaičius mokesčių. Matyt, jų darbo krūvis ne toks didelis ir atsakomybė maža.