2012 m. Gegužės 24 d., Ketvirtadienis,
2012 vasario 7 08:00, www.balsas.lt
Kelininkai sako, kad anaiptol ne sniegui valyti patiria daugiausia išlaidų. Kur kas daugiau jų reikia esant plikšalai, lijundrai. O šią žiemą tokių reiškinių netrūksta.
Valstybės įmonės (VĮ) „Telšių regiono keliai“ vadovas Romualdas Kačerauskas sako, kad kelininkams pats prasčiausias skaičius termometro skalėje yra nulis su nedidele paklaida aukštyn ar žemyn. Būtent taip buvo pernai lapkritį, gruodį ir šiemet pirmąją sausio pusę.
„Tuo laikotarpiu oro temperatūra laikėsi apie nulį, buvo minus vienas arba plius vienas. Oro drėgmė – 90–98 proc. Tokios klimato sąlygos idealios plikledžiui, kuris net pavojingesnis nei užpustytas kelias, nes įvažiavęs į pusnį blogiausiu atveju gali sustoti, o plikledžiu nučiuožus pasekmės gali būti labai liūdnos“, – aiškino R.Kačerauskas.
Pasak jo, tuo besniegiu periodu galėjo tik atrodyti, kad kelininkai žiemą nepatiria išlaidų kelių priežiūrai. Tačiau iš tikrųjų ant kelių išbarstyta labai daug pinigų. Pavyzdžiui, Plungės kelias barstytas net 38 kartus, Mažeikių – šiek tiek mažiau – 32. Per dieną tuos pačius ruožus reikėjo barstyti 2–3 kartus.
R. Kačerauskas sako, kad vienas didelis automobilis-barstytuvas, kuriame telpa 8–10 t druskos, per 2 val. pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio reiso kaina – apie 3 500 Lt. Štai ir visa aritmetika. Taigi, jei gamta sumano pasilinksminti ir kelią tenka valyti ar barstyti kelis kartus per parą, ant jo paklojami milijonai.
„Tuo laikotarpiu oro temperatūra laikėsi apie nulį, buvo minus vienas arba plius vienas. Oro drėgmė – 90–98 proc. Tokios klimato sąlygos idealios plikledžiui, kuris net pavojingesnis nei užpustytas kelias, nes įvažiavęs į pusnį blogiausiu atveju gali sustoti, o plikledžiu nučiuožus pasekmės gali būti labai liūdnos“, – aiškino R.Kačerauskas.
Pasak jo, tuo besniegiu periodu galėjo tik atrodyti, kad kelininkai žiemą nepatiria išlaidų kelių priežiūrai. Tačiau iš tikrųjų ant kelių išbarstyta labai daug pinigų. Pavyzdžiui, Plungės kelias barstytas net 38 kartus, Mažeikių – šiek tiek mažiau – 32. Per dieną tuos pačius ruožus reikėjo barstyti 2–3 kartus.
R. Kačerauskas sako, kad vienas didelis automobilis-barstytuvas, kuriame telpa 8–10 t druskos, per 2 val. pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio reiso kaina – apie 3 500 Lt. Štai ir visa aritmetika. Taigi, jei gamta sumano pasilinksminti ir kelią tenka valyti ar barstyti kelis kartus per parą, ant jo paklojami milijonai.
Jei visus „Telšių regiono kelių“ prižiūrimus kelius sujungtume į vieną tiesę, ši mus nuvestų labai toli už Lietuvos: per 67 km skrietume magistrale, 344 km lėktume krašto keliais ir beveik 900 km barškėtume rajoninės reikšmės keliukais. Ir visų jų mes norime tik gerai prižiūrimų, nepriekaištingai pabarstytų žiemą. Tačiau mūsų žiemos – įnoringos it prastai išauklėtos panelės. Ir tą pirmiausia patiria žemaičiai, nes, kaip pastebėjo R.Kačerauskas, žiemos Lietuvoje prasideda būtent Telšiuose, nuo žemaičių aukštumų, kuriose susikerta jūrinis ir žemyninis klimatas.
Tad būtų net nesąžininga tikėtis, kad visi keliai bus labai gerai prižiūrimi. Juolab kad kelininkams, kaip ir kitų sektorių darbuotojams, finansavimas vis mažėja.
Palyginkime druskos kainą: štai 2006–2007 m. viena tona druskos kainavo 165 Lt, 2007–2008 m. – 200 Lt, 2009 m. – jau 240 Lt. Šiaulietis V.Mačiulis patikslino, kad kiekviena kelininkų įmonė pati perka druską, tad kainos gali būti šiek tiek kitokios. Bet kad jos kyla – faktas.
„2009 m. buvome sudarę pirkimo sutartį su galimybe ją pratęsti pusei metų, tačiau jos nebepratęsė“, – teigė jis. Be to, degalų kainos auga labai spėriai, kas kelininkams yra itin aktualu.
Kelininkai neslepia, kad daug išlaidų patiria ir dėl mūsų vidinės kultūros stokos. Vos nulaižys saulė sniegą, ir šalies kelininkai ims dirbti šiukšlių surinkėjais.
Nijolė Petrošiūtė
Tad būtų net nesąžininga tikėtis, kad visi keliai bus labai gerai prižiūrimi. Juolab kad kelininkams, kaip ir kitų sektorių darbuotojams, finansavimas vis mažėja.
Palyginkime druskos kainą: štai 2006–2007 m. viena tona druskos kainavo 165 Lt, 2007–2008 m. – 200 Lt, 2009 m. – jau 240 Lt. Šiaulietis V.Mačiulis patikslino, kad kiekviena kelininkų įmonė pati perka druską, tad kainos gali būti šiek tiek kitokios. Bet kad jos kyla – faktas.
„2009 m. buvome sudarę pirkimo sutartį su galimybe ją pratęsti pusei metų, tačiau jos nebepratęsė“, – teigė jis. Be to, degalų kainos auga labai spėriai, kas kelininkams yra itin aktualu.
Kelininkai neslepia, kad daug išlaidų patiria ir dėl mūsų vidinės kultūros stokos. Vos nulaižys saulė sniegą, ir šalies kelininkai ims dirbti šiukšlių surinkėjais.
Nijolė Petrošiūtė
Griežtai draudžiama Plungiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Plungiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Plungiškis.lt nuorodą.
Kraunama...
