Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklis. Jis būtinas žmogaus organizmui, tai - maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Be geriamojo vandens žmogus išgyventų tik 2 dienas.

Žmogaus organizme yra apie 60-70% vandens. Jo yra kraujyje, raumenyse, plaučiuose, smegenyse, širdyje. Vanduo reguliuoja temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, šalina iš organizmo toksinus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis per dieną žmogui rekomenduojama išgerti 2-3 litrus vandens.

Kastinių  šulinių vandenį Lietuvoje vartoja apie milijonas gyventojų, dažniausiai kaimo vietovėse. Šulinių vandens tyrimai rodo, kad šis geriamojo vandens šaltinis dažnai yra nesaugus. Gruntinis vanduo - arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo. Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo bei priežiūros. Kai dirvožemis tręšiamas trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (lauko tualetai, fekalinių nuotekų sukaupimo duobės) tikėtina, kad vanduo šulinyje bus užterštas azoto junginiais (nitritais, nitratais) ir mikroorganizmais.

Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-30 įsakymu Nr.250 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ tyrimams nemokamai surenka šachtinių šulinių vandenį, kurį  vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn.

Informacija apie nėščiąsias ir kūdikius, kurie naudoja  šachtinių šulinių vandenį, yra gaunama iš Plungės ir Rietavo sav. asmens sveikatos priežiūros įstaigų: UAB “Plungės sveikatos centro“, A.Zamulskio gydymo įmonės „Pulsas“, A.Klišonio šeimos klinikos „Inesa“, VšĮ „Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro“ bei UAB “Rietavo šeimos daktaro“.

2011 metais Telšių VSC Plungės skyrius gavo 66 pranešimus (51 Plungės sav. ir 15 Rietavo sav.). Ištirtas 61 šachtinio šulinio vanduo. Lietuvos  higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimais, šachtinių šulinių vandens cheminiai rodikliai neatitiko 12 šulinių, mikrobiologiniai - 7 šuliniai. Leistiną nitratų vertę viršijo 8 šuliniai, nitritų - 2, amonio - 2. Nitratų minimali koncentracija siekė – 53 mg/l, didžiausia - 226 mg/l, kai norma 50 mg/l.

Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo bei spalvos. Nitratai nepašalinami nei virinant, nei buitiniais filtrais. Tokį vandenį itin pavojinga gerti nėščiosioms bei maitinančioms moterims, kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, sergantiems širdies ir širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija bei senyvo amžiaus žmonėms. Apsinuodiję kūdikiai būna melsvai pilkos odos, irzlūs arba mieguisti. Cianozė atsiranda, kai 1 kg kūno svorio tenka daugiau kaip 50 mg nitratų. Jei kūdikis negydomas, jo būklė blogėja, gali išsivystyti koma.

Kad šachtinių šulinių vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, šulinio vieta turi būti apsaugota nuo taršos šaltinių: šulinio atstumas iki gyvenamojo namo turi būti 7 metrai, iki garažo, ūkinio pastato ir šiltnamio - 10 metrų, iki tvarto, mėšlidės ir kanalizacinio šulinio – 25 metrai. 20 metrų atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, skalbti skalbinius. Rekomenduojama šulinį išvalyti 1 kartą metuose, valymo darbus atlikti nutirpus sniegui, atnaujinti šulinių būklę, paremontuojant šulinių rentinius, dangtį bei stogelius. Šulinių savininkai turi rūpintis vandens sauga ir kokybe, ne rečiau vieną kartą metuose atlikti vandens cheminį ištyrimą, tuo apsaugant savo ir artimųjų sveikatą.

Informaciją rengė:
Irena Marcinkienė
Telšių visuomenės sveikatos centro
Plungės skyriaus vyresnioji specialistė
tel. (8 448) 71 420, el.p. irena.marcinkiene@telsiai.vvspt.lt