Visuomenėje vis dar tebėra tabu kalbėti apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą. Prabilti apie patirtą smurtą aukas ir jų artimuosius dažnai stabdo tai, kad baiminamasi ne tik visuomenės nuomonės, bet ilgų teisėsaugos tarnybų tyrimų procesų.

Tiesa, dideli dalis tokių atvejų apskritai nutylimi, nes suaugusieji paprasčiausiai netiki vaiko pasakojimais, o patys vaikai dažnai apie tokias patirtis nutyli, nes jaučiasi kalti, pasimetę, bijo. Europos Komisijos duomenimis apie 10–20 proc. vaikų yra patyrę seksualinį smurtą.

Lapkričio17 dieną naujienų agentūros BNS konferencijų salėje pristatyta socialinė akcija „Blogas prisilietimas“, kuria tikimasi aktyviau paskatinti visuomenę dalyvauti seksualinio smurto prieš vaikus prevencijoje.

Socialinės akcijos „Blogas prisilietimas“ pristatymas (nuotr. Balsas.lt)Socialinės akcijos „Blogas prisilietimas“ pristatymas (nuotr. Balsas.lt)

Prievartą patyrę vaikai nori būti nematomi

„Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė spaudos konferencijoje sakė: „Ši kompanija yra tarptautinės kompanijos dalis, kuri vykdoma keliose Europos šalyse. Pagrindinis kompanijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kad žalojantį suaugusiojo elgesį patyrę vaikai linkę slėptis. Seksualinis smurtas skatina vaikų uždarumą, o suaugusieji turi pamatyti tokius vaikus ir su jais kalbėti, labai svarbu skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad šiems vaikams būtų suteikiama pagalba.“

A. Kurienės teigimu, kompanijos metu įvairiais būdais visuomenei bus teikiama informacija apie tai, kokie tokio smurto požymiai ir kaip galima tokiam vaikui padėti.

Į klausimą, iš kokių požymių suaugusieji gali atapžinti, kad vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą, A. Kurienė atsakė: „Būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį, nes vaiaks gali tapti labaiu uždaras, liūdnas, norėti save izoliuoti, imti slapstytis. Vaikas gali nebenorėti dalyvauti įprastinėse veiklose. Žinoma, galimas ir kitoks elgesio pasikeitimas – vaikas gali tapti įžūlus, aktyvus ir piktas, imti elgtis destruktyviai tiek savo, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, vaiko elgesio pasiekeitimas suauguaisma žmogui turėtų būti signalas, kad reikia kalbėtis su vaiku.“

Specialistė pastebėjo, kad dėl tokių psichologinių traumų kaip seksuslainis smurtas, vaikai dažnai ima sirgti, bet medikams sunku nustatyti diagnozę: „Skundžiamasi pilvo skausmais, vėmimu, pykinimu, limfmazgių tinimu ir kiti simptomais, bet specialistai neranda šiuos negalavimus sukėlusios ligos, mat dažniausiai priežastys psichologinės, tad tėvams tai signalas pasidomėti, ar su vaiku nieko nenutiko.“

A. Kurienė atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai patyrę psichologinį vaikai ima keistai elgtis: „Vaikai ima keistai seksualiai elgtis – turima neįprastai daug žinių apie seksualinį gyvenimą, kurių šiaip vaikas negalėtų turėti. Tokiu atveju tėvai turėtų pasikalbėti su vaiku, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.“