2011 liepos 18 05:00, www.balsas.lt
Jei ieškote darbo, nenustebkite iš darbdavio išgirdę pastabą dėl savo rašto kultūros. Kaip parodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, net 4 iš 10 prašymų priimti į darbą „išmetami į šiukšlių dėžę“, nes juose daugybė rašybos klaidų. Lietuvoje kalbinti darbo paieškų ir kalbos specialistai sako, kad tokių problemų kyla ir lietuviams, todėl pataria įdėmiau peržiūrėti savo CV.
Kalbos nemokėjimas veda į gyvenimą iš pašalpų
Kaip pranešė britų dienraštis „London Evening Standard“, Didžiosios Britanijos Darbo ministerijos sekretorius Ianas Duncanas Smithas, komentuodamas šalyje atliktą tyrimą, teigė, kad deramas kalbos ir rašybos nemokėjimas žmogų gali privesti prie „gyvenimo iš pašalpų, patekimo į negailestingų paskolų ryklių rankas ir užstrigimo nevilties rate, kuris gali baigtis gyvenimu gatvėje“.
Taip pat buvo suskaičiuota, kad Londono darbdaviai kasmet išleidžia dešimtis milijonų svarų mokydami savo darbuotojus tokių elementarių dalykų, kuriuos šie turėjo išmokti mokyklose.
Specialistams didžiausią nerimą kelia dabartinių paauglių karta, bendraujanti sms žinutėmis ir internete žodžių trumpiniais bei slengu. Manoma, kad jiems bus itin sunku reikšti mintis sklandžia literatūrine kalba.
Beraščių niekas samdyti nenori
Darbo paieškos portalo „CVmarket“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra patvirtino, kad klaidos lietuvių gyvenimo aprašymuose gana dažnos.
„Egzistuoja keletas labai dažnų klaidų. Pirma, darbo ieškantysis, spausdindamas klaviatūra, tiesiog praleidžia tam tikrą raidę (pavyzdžiui „gvenimo aprašymas“). Antra, netinkamai panaudoja specialiuosius lietuviškus simbolius ąčęėįšųū (pavyzdžiui, „noriu atsiūsti savo CV“, „aš pūikiai mokausi“). Šios klaidos yra pačios akivaizdžiausios. Tai gali sudaryti beraščio žmogaus įvaizdį, o tokių žmonių įmonės samdyti nelinkusios“, - dėstė pašnekovas.
Kartais, P. Kytros teigimu, pasitaiko ir stiliaus, skyrybos bei kitų klaidų, tačiau vyras patarė dėl to pernelyg nesisieloti, nes „CV dažniausiai skaito ne lituanistai“.
„Esant dideliam kandidatų skaičiui, kabinėjamasi prie smulkiausių niuansų, tad labai realu, kad minėtos klaidos lemtų CV keliavimą į šiukšlių dėžę. Visgi, kai kandidatų į konkrečią poziciją stipriai trūksta, į tokias klaidas žiūrima pro pirštus“, - tikino „CVmarket“ rinkodaros direktorius.
Kalba – savęs pristatymas darbdaviui
Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė teigė, kad bet koks rašytinis dokumentas yra žmogaus kultūros dalis, todėl paliktos klaidos rodo jo išprusimo lygį. „Jeigu darbdavys ieško profesionalaus darbuotojo, aišku, kad jam gramatinės klaidos turėtų trukdyti, bet priklauso ir nuo darbdavio, kokia yra jo paties rašymo kultūra ir išsilavinimas. Jeigu pasitaikytų CV su gramatinėmis klaidomis, tai aš, ko gero, net neskaityčiau, kas jame rašoma“, - teigė pašnekovė.
Kalbos nemokėjimas veda į gyvenimą iš pašalpų
Kaip pranešė britų dienraštis „London Evening Standard“, Didžiosios Britanijos Darbo ministerijos sekretorius Ianas Duncanas Smithas, komentuodamas šalyje atliktą tyrimą, teigė, kad deramas kalbos ir rašybos nemokėjimas žmogų gali privesti prie „gyvenimo iš pašalpų, patekimo į negailestingų paskolų ryklių rankas ir užstrigimo nevilties rate, kuris gali baigtis gyvenimu gatvėje“.
Taip pat buvo suskaičiuota, kad Londono darbdaviai kasmet išleidžia dešimtis milijonų svarų mokydami savo darbuotojus tokių elementarių dalykų, kuriuos šie turėjo išmokti mokyklose.
Specialistams didžiausią nerimą kelia dabartinių paauglių karta, bendraujanti sms žinutėmis ir internete žodžių trumpiniais bei slengu. Manoma, kad jiems bus itin sunku reikšti mintis sklandžia literatūrine kalba.
Beraščių niekas samdyti nenori
Darbo paieškos portalo „CVmarket“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra patvirtino, kad klaidos lietuvių gyvenimo aprašymuose gana dažnos.
„Egzistuoja keletas labai dažnų klaidų. Pirma, darbo ieškantysis, spausdindamas klaviatūra, tiesiog praleidžia tam tikrą raidę (pavyzdžiui „gvenimo aprašymas“). Antra, netinkamai panaudoja specialiuosius lietuviškus simbolius ąčęėįšųū (pavyzdžiui, „noriu atsiūsti savo CV“, „aš pūikiai mokausi“). Šios klaidos yra pačios akivaizdžiausios. Tai gali sudaryti beraščio žmogaus įvaizdį, o tokių žmonių įmonės samdyti nelinkusios“, - dėstė pašnekovas.
Kartais, P. Kytros teigimu, pasitaiko ir stiliaus, skyrybos bei kitų klaidų, tačiau vyras patarė dėl to pernelyg nesisieloti, nes „CV dažniausiai skaito ne lituanistai“.
„Esant dideliam kandidatų skaičiui, kabinėjamasi prie smulkiausių niuansų, tad labai realu, kad minėtos klaidos lemtų CV keliavimą į šiukšlių dėžę. Visgi, kai kandidatų į konkrečią poziciją stipriai trūksta, į tokias klaidas žiūrima pro pirštus“, - tikino „CVmarket“ rinkodaros direktorius.
Kalba – savęs pristatymas darbdaviui
Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė teigė, kad bet koks rašytinis dokumentas yra žmogaus kultūros dalis, todėl paliktos klaidos rodo jo išprusimo lygį. „Jeigu darbdavys ieško profesionalaus darbuotojo, aišku, kad jam gramatinės klaidos turėtų trukdyti, bet priklauso ir nuo darbdavio, kokia yra jo paties rašymo kultūra ir išsilavinimas. Jeigu pasitaikytų CV su gramatinėmis klaidomis, tai aš, ko gero, net neskaityčiau, kas jame rašoma“, - teigė pašnekovė.
Griežtai draudžiama Plungiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Plungiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Plungiškis.lt nuorodą.



