2012 m. Gegužės 23 d., Trečiadienis,
Suprantama, šiandien skaičiai ir kai kurios tendencijos jau kitokios, negu buvo prieš dešimt ar penkerius metus (mokslininkai apžvelgė 2001-2006 m. laikotarpį), bet faktas akivaizdus – ir šiandien galime pasakyti tą patį,  problemos tos pačios ir aktualios.

Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas augo kaip ant mielių

„Sunkmečiu nedarbas jaunimui smogė ypač skaudžiai. 2008 m. buvo registruota 38,7 tūkst., 2009 m. jau dvigubai  daugiau – 79,6 tūkst. jaunų bedarbių“, – sako Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyriausiais specialistas Valdas Maksvytis. – Vien absolventų 2008 m. užregistruota 7,6 tūkst., 2009 m. – 18,7 tūkst., 2010 m. –  21,5 tūkst.“

Absolventų dalis tarp besiregistruojančiųjų jaunų bedarbių augo ir šiemet.

2011 m. (sausio-liepos mėn.)     36,8 proc.
2010 m. (sausio-liepos mėn.)     32,6 proc.
2009 m. (sausio-liepos mėn.)     24,7 proc.

Pernai darbo biržoje jaunuolių užregistruota šiek tiek mažiau negu 2009 m., tačiau vis tiek beveik dvigubai daugiau, negu prieš krizę 2008 m. – 73,9 tūkst.

„Pernai įdarbinome kas šeštą absolventą, o šiemet jau kas penktą“, –  „Balsas.lt“ sakė V. Maksvytis, pripažindamas, kad tiems, kurie varsto darbo biržos duris, tai nedidelė paguoda. Daug džiaugsmo neteikia ir kasmet LDB sudaromas įsidarbinimo galimybių barometras.

Vasarą – į darbo biržą registruotis, rudenį – rimto darbo ieškoti

„Paprastai jaunimo nedarbo rodikliai šokteli liepos mėnesį, kai pradeda aktyviai registruotis absolventai, – atskleidžia pastebėtas tendencijas V. Maksvytis. – Pavyzdžiui, šių metų liepos 1 d. buvo registruota 29 tūkst. jaunų bedarbių, o rugpjūčio 1d. jau  34,2 tūkst“.

Anot V. Maksvyčio, absolventai paprastai skuba užsiregistruoti darbo biržoje dėl sveikatos draudimo bei dėl socialinių pašalpų, vis dėlto padėtis pamažu gerėja. Šių metų sausio-liepos mėnesiais įdarbinta 22,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. arba beveik 63 proc. įregistruotų jaunų bedarbių, o per tą patį laiką 2010 m. buvo įdarbinta tik 14,1 tūkst. (38,1 proc.)

Kiek kitokias tendencijas pastebi privačių karjeros ir darbo pasiūlos bei paklausos portalų atstovai.

Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, darbo rinkoje paprastai per metus pastebimi du pakilimai.

„Didžiausio darbo pasiūlymų ir kandidatų srauto sulaukiame sausį ir kovą-balandį bei rugpjūtį-rugsėjį. Tiek darbo pasiūlymų, tiek ieškančių darbo pretendentų skaičius tuo metu išauga maždaug 15 proc.“, – sako R. Karavaitienė.

Ji bei portalo „CV Market“ vadovas Povilas Kytra teigia pastebintys, kad studentai ir absolventai neretai ieško ne pastovaus, bet laikino darbo vasaros sezonui, o rimtai ieškantys darbo jauni žmonės suaktyvėja rudenį.

„Rudenį kandidatų skaičius išauga. Apskritai rugsėjis, spalis ir lapkritis yra vieni aktyviausių darbo ir darbuotojų paieškos mėnesių“, – tvirtina P. Kytra.

Koks darbuotojas darbdaviui patraukliausias?

Išgirdęs šį „Balsas.lt klausimą, įmonės „Biok laboratorija“ direktorius Linas Čereška sakė, kad kiekvienas atvejis kitoks, tačiau svarbiausias kriterijus – kompetencija.

„Ne amžius nelemia. Esame priėmę ir pensinio amžiaus žmonių, turime ir jaunų. Žiūrime, kokios kompetencijos ir patirties reikia konkrečioje darbo vietoje, ir  tuo remdamiesi priimame. Pirmiausia vertiname žmogaus kompetenciją ir tai, kaip jis atitinka reikalavimus“.

Pasak L. Čereškos, tokių specialistų, kokių paprastai reikia šiai įmonei, iš kitur neperpirksi, todėl  jie dažniausiai priima jaunus žmones ir patys juos augina. Anot direktoriaus, atlyginimas taip pat priklauso ne nuo darbo stažo, o nuo žmogaus indėlio.

„Yra kompanijų, kurios moka atlyginimo priedus priklausomai nuo stažo, bet mes tokių principų nesilaikome. Jeigu žmogus kuria didelę pridėtinę vertę, jis ir turi būti skatinamas. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis dirba“, – sakė L. Čereška.

Tačiau LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto V. Maksvyčio teigimu, darbdaviai būsimiems darbuotojams kelia ne tik aukštus profesinius ir kvalifikacinius reikalavimus - ne mažiau reikšmės jie teikia ir asmeninėms savybėms: pretendentas turėtų gebėti dirbti savarankiškai ir komandoje, planuoti, analizuoti ir organizuoti darbą, nebijoti reikalui esant priimti sprendimų, būti atsakingas, darbštus, iniciatyvus ir kūrybingas bei komunikabilus ir, žinoma, punktualus.

Anot jo, su didžiausiomis problemomis ieškodami darbo susiduria nekvalifikuoti ir nemotyvuoti jaunuoliai, neturintys pagrindinio išsilavinimo. Tokių jaunuolių tarp LDB registruotų jaunų bedarbių šių metų rugpjūčio 1 d. buvo beveik pusė – 47 proc., o įgijusiems  profesiją jauniems žmonėms koją pakiša nesugebėjimas savęs pristatyti, atkaklumo ir patirties stygius.

„Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažnos jaunimo nedarbo priežastys“, – tvirtina V. Maksvytis.

„Darbdaviams paprastai reikia dviejų dalykų – ir jaunatviškos energijos, ir patirties, bet kartais tai būna sunkiai suderinama. Todėl pirmenybė teikiama būtent patirčiai ir universalumui. Patirties ir atitinkamos kvalifikacijos neturintys darbo rinkoje neturi paklausos“, – pritaria „CV-Online“ marketingo  vadovė R. Karavaitienė.
Griežtai draudžiama Plungiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Plungiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Plungiškis.lt nuorodą.
Vardas: * 
El. paštas:  
Komentaras: * 
 
Rašyti
Kraunama...
Populiariausios naujienos